- atspyris
- ãtspyris sm. (1), atspyrỹs (3b) Š 1. Vž daiktas, kuris ką remia arba į kurį kas atsiremia, paspara, ramstis: Drotis traukiant (spygliuotą tvorą tveriant), prie kerčių (tvoros kampų) reik ãtspyrius įdėti Grg. Skūnė taisos griūti, reik ãtspyrius įdėti Klp. 2. valties įtaisas kojoms atsispirti vairuojant: Ãtspyris dedamas pryš vitinį Klp. 3. basliukas kam nors prilaikyti nuo slinkimo: Užkalk gerą ãtspyrį, ir nebeslinks toliau kopėčios Brs. 4. turėklas laikytis: Tiltas turi ãtspyrius dėl atsirėmimo J. Nebuvo atspyrių̃ tilte Krš. 5. kuolelis, jungiantis vežimo ašį su rungu: Ãtspyriai liuobėjo būti iš beržo Dov. Tekinis ãtspyrį grando Grg. 6. Žd geležis, su kuria sujungiamas ratų šerdešninkas su įšaučiu. 7. atsispyrimas, pasipriešinimas: Eikš, stok su mumis atspyriu priešams LzP. Jei gaus pinigų, turės tada ir atspyrį Alv. 8. atsikirtimas, replika: Klausė taipajau gerai ir išmanė, kaip ižg jų atsakymų ir ãtspyrių gana rodžias DP129.
Dictionary of the Lithuanian Language.